- žiedinys
- žiedinỹs sm. (3b) 1. J.Jabl, Š, Rtr, BŽ100, DŽ, NdŽ, KŽ; Mdž žiedžiamas ar žiestas daiktas: Daug jų sodžiai parduodavo visokių žiedinių ir įvairių spalvų glaistyte glaistytų plytų rš. Puodžiai užvertė romėnų prekyvietes pigiais savo žiediniais Db. Daugumas žiedinių degami du kartus rš. | prk.: Jeigu pasaulis negali būti nei Dievo gimdinys, nei Dievo žiedinys, tai jis gali būti tiktai Dievo kūrinys iš nebūties A.Mac. 2. žr. židinys 1: Gale krosnies liko tarpelis prieiti prie ugniakuro, žiedinio Vaižg. Puodas su katilu būdavo visur drauge: ant žiedinio ir nuo žiedinio Blv. 3. Db priežada, priežda.
Dictionary of the Lithuanian Language.